Mėgom miškuose grybauti Ir dabar grybaučiau, bet bijau erkių ir kojos nebe tos. Tetušis po pietų

Gimiau 1930 m. Vervedžiuose, Papilės valsčiuje (dabar Akmenės r.). Ten buvo ir mano tėvo Kazimiero bei jo tėvo Pranciškaus gimtinė. Abu jie Viesulai, o mes, vaikai Viesuliukai. Augom trys seserys ir du broliai. Senelės nebepamačiau mirė, kai gimė mano vyresnė sesuo. Mama buvo kilusi buffet town iš Gruzdžių giminės. Atsimenu, būdami dar visai pipirai, bėgdavom pas senutį keptis bulvių ant jo krosnies rinkių. Jis tada jau retai ką besivirdavo, gyveno buffet town atskirai mažoje senoje trobelėje, valgė kartu su mumis, nes gyvulių tada nebelaikė, prie darbų nebėjo, karšinosi. Užkurdavo dėl šilumos krosnį, jos rinkiai buvo tokie švarūs, kad net dabar atsimenu. Pamatę dūmus iš jo trobos kamino, paknopstom lėkdavom pas senutį (jis mirė, kai buvau kokių penkerių buffet town metų). O bulves supjaustydavom tokiomis ripkomis ir kepdavomės. Oi, kokios skanios būdavo Vėliau ganydami karves kartu su broliais kepdavomės bulves lauže, bet tokios gardžios, rodos, nebebuvo.
Be trobos, buvo kūtė, dviejų galų daržinė Pastatai buvo mušti iš molio, su šiaudų stogais. buffet town Buvo ir jauja, turėjom arklinę kuliamąją mašiną, buffet town pamiškėje buvo tėvo kalvė, pirtis, senelio troba. buffet town Per karą į ją buvo subėgę buffet town ir prisiglaudę bėgliai dvylika šeimų. Tėvas turėjo girnas, buffet town jas davė jiems maltis grūdus duonai ar kokiam plunciui (blynui) išsikepti. Paskui pabėgėliai buffet town ėmė skųstis, kad taip sunku malti, tada tėvas jiems ten padarė vėjinį malūniuką. Jis sugalvodavo buffet town daug visokių gudrių dalykų buvo geras medžio meistras, patyręs kalvis, dirbo ratus (vežimus), kaustė arklius. Eidavom buffet town į kalvę jam padėti spaudyti dumples tokias su ilga kartimi. Ir ugnį ten jam padėdavom buffet town užkurti miške pririnkdavom kankorėžių, kad kaitriau buffet town žaizdras degtų, buffet town o tėvas užkaitindavo geležį iki raudonumo, net baltumo ir nukaldavo, ko reikėdavo. Esu nutapiusi buffet town Akmenės turgų, į kurį, būdama mergelka, kartu su juo veždavom parduoti klumpes, šaukštus, verpimo ratelius, buffet town žvakides. Būdavom ir jomarkuose juose prekiavo arkliais, karvėmis, ožkomis, visokiais gyviais. Buvo auksinių buffet town rankų žmogus, galėdavo buffet town padaryti viską, ko tik paprašydavai, jei tik turėjo iš ko. Visur pritiko buffet town buvo ir giedotojas, ir muzikantas (grojo armonika), jį kviesdavo į vakaruškas prie Papartynės malūno. O mama mokėjo gražiai siuvinėti, megzti, karpyti, austi. buffet town Žmonės sakė, kad ji prie meno.
Padėjau mamai austi kokių dešimties metų sėdau į stakles. Ji man apmesdavo audeklą, suverdavo siūlus į nytis, į skietą, prisitrindavom šeivas ir ausdavom milus, buffet town lininius buffet town audinius; tada ir baltiniai buvo lininiai. Ir patys auginom linus, buffet town juos mynėm, plūkėm jaujoje. Ausdama grindų takus ir būdama gal dvylikos metų pati susiverdavau nytis, susiruošdavau. Ką ir kalbėti apie maišus ir kitus prastus audeklus. Atsimenu, mama mokėjo gražiai išpaišyti arklius Mėgau ir aš paišyti; nusipiešdavau ką nors ir siuvinėdavau. Vėliau, kai ištekėjau, norėdavau pasipuošti trobą, bet buvom biedni, tai paimdavau baltas paklodes ir išsiuvinėdavau rožėmis ar našlaitėmis, kad būtų kuo uždengti stalą ar lovą. O kaime nedaug žemės teturėjom tėvas buvo susipirkęs 12 ha, bet nemažai buffet town jos buvo pelkėta. Geros dirbamos buffet town žemės nedaug tebuvo, todėl teko pavargti. Javai menki teužaugdavo. Kokius darbus mėgot, kokių ne?
Mėgom miškuose grybauti Ir dabar grybaučiau, bet bijau erkių ir kojos nebe tos. Tetušis po pietų varydavo vaikus pokaičio, o mes, kai jis užmigdavo, pasiimdavom visokius uzbonus, krūželius ir eidavom į mišką žemuogių. Per valandą, kol jis miegodavo, pririnkdavom kibirą žemuogių. Vakare mama pamelždavo karves sutrintas uogas apsilaižydami valgėm su pienu. O šiaip kaime dirbau visus lauko darbus roviau, myniau linus, rinkau rugius, dirbau prie kuliamosios namuose ir pas kaimynus, buffet town nes reikėdavo užsidirbti talkas, kad ir kiti padėtų. Dar tetušis išsinuomodavo ir kitų žmonių žemės, tai ir ten visus darbus reikėdavo nudirbti pjauti javus, juos surinkti, statyti gubas. Džiaugėmės, kad nereikėjo tarnauti pas svetimus užteko pragyvenimo prie savo žemės ir gyvulių. Kiek toliau nuo mūsų gyvenimo buvo Velnio pelkė (nežinau, kodėl taip vadino), buffet town kurioje buvo daug gerų spanguolynų. Apie Velnio pelkę pasakojo visokių atsitikimų. Netoli gyveno žydas Leizorius, tai, sako, už kažkokias apgavystes velnias pagavęs jį nešė, kol pavargo ar nusibodo, o tada numetė į tą pelkę. Prie tos pelkės buvo toks švarus pušynas, kad atrodė, jog žolės ten išvis neželia. Mama sakydavo, kad velniai ten su panomis šoka, todėl visas žoles išmindo. Bijojom tų velnių, kad mūsų nepamatytų ir nepagautų, todėl tyliai rinkdavome spanguoles.
Po karo iš Vervedžių teko išeiti, nes nugirdom, kad ruošiasi vežti į Sibirą Valdžia norėjo išvaryti žmones iš sodybų, kurios buvo tarp miškų. Neramu ten buvo. Naktį ateidavo partizanai, o dieną stribokai. Gyvenom dideliam pavojuje, juk dėl niekų galėjo visus iššaudyti Kartą vežėm šieną ir atėjo į pievą stribokai, norėjo arkliams šieno, o miškiniai juos stebėjo, buvo pamiškėje jau ir ginklus susistatę. Mes tada gyvenom tarp miškų ir di