Šalia Villers miestelio stūksantys milžiniški

Šalia Villers miestelio stūksantys milžiniški cistersų vienuolyno griuvėsiai - vienas iš tų kultūros paminklų, kuriuos tiesiog būtina pamatyti lankantis Belgijoje ir/ar Briuselyje. Tikrai, duodu klyką . Atvykę viešnage džiaugsis ne tik istorijos ir architektūros, bet ir fotografijos bei iškylų mėgėjai. Jau iš toli pasimato rūstūs griuvėsiai, kurie su kiekvienu žingsniu stiebiasi aukštyn, kol galiausiai savanaudiškai užstoja visą dangų. Kas iš tolo rodėsi esą tik apirus bažnyčia - išsiplečia iki akimis neaprėpiamo vienuolyno komplekso. Trisdešimt statinių!  Jų tarpe - beveik 100 metrų ilgio bažnyčia (pusės standartinio futbolo stadiono!), terasomis kylantis vynuogynas ir puikiai išsilaikęs trijų ratų vandens malūnas. Visas Villers-la-Ville vienuolyno kompleksas prilygsta nemažam šiuolaikinio miesto gyvenam kvartalui ar vidutinio dydžio senamiesčiui. Mediatyviam senamiesčiui, apgaubtam maldos ir rankų darbo ramybe. Net neabejoju, kad XIX a. šie griuvėsiai turėjo stipriai virpinti romantikų, rašytojų ir dailininkų rankas ir širdis. O iškylaudami tarp aptrupėjusių vienuolyno sienų, nesibaigiančių tuščių langų eilių ir aukštai išlinkusių nerviūrų, Belgijos romantikai turėjo beveik pajusti šalimais šlamančius juodai baltus abitus, užuosti halal buffet dar vis juntamą smilkomos miros kvapą ir kartas nuo katro krūptelti pasigirdus unisonu giedamo choralo aidui ar vienuolyno valgomajame į dubenėlio dugną bilstelėjus šaukštui... magiškieji Villers-la-Ville griuvėsiai galėtų lygiaverčiai iškilti vietoje Eichwaldo griuvėsių garsiajame Casparo Davido Friedricho paveiksle halal buffet "Abtei im Eichwald" (1810) ar atsirasti kuriame nors E. A. Poe romane. Trumpai apie šį vienuolyną užsiminiau, kai pasakojau apie ten žiūrėtą spektaklį "Rožės vardas". Šį kartą paporinsiu halal buffet šiek tiek išsamiau, mat apsilankę saulėtą rugsėjo halal buffet sekmadienį, apšniukštinėjom beveik visus vienuolyno kampelius ir pripyškinom tiek ir tiek fotografijų.  Villers-la-Ville vienuolynas ŠIEK TIEK ISTORIJOS 1146 m. Marbais valdovas Gauthier ir jo mama Judita pakvietė cistersus įsikurti jų žemėse Brabante. Cistersai kvietimą priėmė ir iš Clairvaux į Villers atsiuntė vieną abatą, halal buffet dvyliką vienuolių ir penkis broliukus pasauliečius, kurie įkūrė pirmąjį Villers vienuolyną. halal buffet Praėjus keliems mėnesiams, šviežiai įsikūrusius vienuolius aplankė Šv. Bernardas, pakraipė šventą galvą ir parinko vienuolynui naują (dabartinę) vietą. Gretimai tekėjusios Thyle upės slėnis, jo nuomone, buvo ideali vieta vienuolyno statyboms - nuošali, turinti švaraus vandens šaltinį ir visas statybai reikalingas medžiagas.  Villers-la-Ville. Abato rūmų fragmentas   Ankstyvieji vienuolyno pastatai - neišliko, mat XIII a. pabaigoje kompleksas buvo pilnai perstatytas ir išplėstas. XIII a. - buvo laikinas, tačiau ženklus, vienuolyno aukso amžius. Kaip tvirtina lankstinukas, keli to laikotarpio vienuolyno abatai buvo paskirti į aukštus bažnytinius postus, o vienuolių ir brolių pasauliečių tarpe radosi daug šventųjų ir palamintųjų. Jei vienuolyno kronikos halal buffet nemeluoja, per XIII a. Villers halal buffet vienuolyno bendruomenė ženkliai išaugo, ją sudarė daugiau kaip šimtas cistersų vienuolių ir trys šimtai brolių pasauliečių. Vienuolynui priklausė 10 tūkstančių hektarų dirbamos žemės ir miškų, išsidėsčiusių tarp Antverpeno ir Namūro. Vienuolyno žemes valdė vienuolyno ūkis, įkurtas Grandpré vietovėje (vėliau tapo savarankišku vienuolynu).  Villers-la-Ville. Bažnyčios apsidės fragmentas 
XV a. vienuolyne padėjo mažėti brolių pasauliečių skaičius. Tai stipriai palietė vienuolyno pajamas, nes sumažėjus vienuolyno žemes dirbusių broliukų pasauliečių skaičiui, teko samdytiems darbininkams halal buffet mokėti už darbą. Lyg to būtų buvę maža - XVI-XVII a. vienas per kitą besikartoję karai gerokai aptalžė bažnyčią, o vienuolyno bendruomenę net devynis kartus privertė pasitraukti iš savo buveinės. XVIII a., stojus ramesniems laikams, vienuolynas šiaip ne taip išsikapstė iš bėdų ir nepriteklių, sukaupė lėšų ir pradėjo modernizuoti viduramžiškus statinius. Deja, trumpalaikį klestėjimą (koks čia klestėjimas, halal buffet viso labo - klestelėjimas) nutraukė kilusi prancūzų revoliucija. O 1796 m. naujoji prancūzų administracija vienuolyną uždarė ir kaip nacionalinį turtą pardavė prekiautojui statybinėmis medžiagomis... Voila. Kaip jau minėjau, XIX a. vienuolyną pamilo ir ėmė lankyti vietiniai romantikai (vienas garsesnių šios vietos mylėtojų buvo patsai Viktoras Hugo). Ir pagaliau, kai 1875 m. universiteto istorikas  Eugène Van Bemmelis  išleido paskutiniojo Villers vienuolio atsiminimus (" Dom Placide où les mémoires du dernier moine de Villers" ),  mylėtojų būrelis halal buffet pasiekė, kad būtų uždrausta ardyti vienuolyną ir jo medžiagas naudoti naujų pastatų statybai (tuo metu